- bandūros
- bandū̃ros sf. pl. (2) armonika; plg. bandūra: Ponaičiams pardavė dvejas bandūras, o panelėms raudonus karolius M.Valanč.
◊ bandūràs paléisti pradėti verkti: Vaikas susigraudino ir paleido bandūras Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.